Turbūt kiekvienas turime svajonę, o gal net kelias. Visi turime pomėgių. Tačiau ar tai tikra mūsų svajonė, tikslas, siekiamybė? Kaip tai nustatyti?

Labai lengvai – tiesiog pagalvokime, kiek laiko per dieną tam skiriame. Dažnai rutina pasiglemžia didelę dalį mūsų laiko ir vakare, kai jau atsilaisviname, tiesiog „neturime noro“, esame pavargę ar surandame kitų užsiėmimų. Ir taip pamažu svajonės, didys siekiai pasimiršta, juos paskandina rutina.

Jei tikrai turite kažkokį ypatingą norą, siekį, žiūrėkite į jį kaip į kasdienę pareigą, pavyzdžiui reguliarų dantų valymą ar rytinį tualetą. Šiems dalykams kasdien skiriame dalelę savo laiko. Pradžioje pakaks jūsų tikslo siekimui kasdien, tačiau sistemingai ir koncentruotai, skirti po 30 minučių. Taip per metus jūs būsite paskyrę savo tikslo siekimui 180 valandų. Ir ne bet kokių, o tikslingų ir koncentruotų. Nepastebėsite, kaip laikui bėgant prie šio reguliaraus pusvalandžio prisidės dar šiek tiek, taip pat per tą patį laiką galėsite užsibrėžtus darbus padaryti daugiau ir/ar kokybiškiau. Tiesiog nusistatykite sau, kad 30 minučių – būtinas minimumas. Galima drąsiai teigti, kad tokiu būdu jau per pirmuosius metus savo tikslui jūs be didesnio vargo paskirsite mažiausiai 200 valandų.

Toks pasiryžimas gali būti puiki pradžia jūsų verslo/uždarbio idėjai ar projektui, kuris gali išsivystyti į savo darbo vietos ar netgi verslo sukūrimą.

Galite sakyti, kad dienotvarkė visiškai užimta ir nėra iš kur surasti netgi tų 30 minučių, nekalbant apie ilgesnį laiko tarpą. Tačiau prisiminkite, kad laiko visi turime vienodai, tiek aš, tiek jūs, tiek Bilas Geitsas, Warrenas Buffetas ar Richardas Bransonas. Idėjų, iš kur „susirinkti“ savo 30 minučių per dieną yra begalės. Pavyzdžiui pasistenkite greičiau suvalgyti pietus, o likusį laiką išnaudoti sau. Skaitykite mažiau laikraščių, nežiūrėkite televizijos. Galbūt esate kinomanas ir kasdien vakare pažiūrite po vieną filmą? Apsiribokite vienu filmu per savaitę ir kasdien turėsite ne 30, o bent 90 minučių papildomo laiko. Negalite to atsisakyti? Tapkite filmų apžvalgininku ir spausdinkite savo įvertinimus, atsiliepimus bei rekomendacijas už pinigus. Tokiu atveju jūs jau paskiriate mažiausiai 90 minučių savo pomėgiui.

Būkite išradingi ir drąsūs!

1. Norint rašyti svečio įrašus reikia turėti savo tinklaraštį.

Melas. Norint rašyti svečio įrašus, kaip ir bet kuriuos kitus rašinius, visiškai nebūtina turėti tinklaraštį. Puslapio ar žurnalo, kuriame norite publikuotis, leidėjams rūpi straipsnio kokybė ir aktualumas, taip pat ar tas straipsnis nėra plagijatas. Jiems visiškai neįdomu – turite jūs tinklaraštį ar ne. Žinoma, turėti savo tinklaraštį ar rašinių portfolio puslapį – gera idėja. Taip lengviau prisistatyti žmonėms, kuriuos norite sudominti savo rašiniais. Jei rašote prekių apžvalgas ar SEO straipsnius už pinigus – čia galite patalpinti ir tekstų pavyzdžius. Taip pat, daugumoje internetinių projektų publikuojant rašinį leidžiama pateikti trumpą autoriaus biografiją su nuoroda į jo internetinį puslapį – taip jūs padidinsite ir savo žinomumą ir puslapio reitingus.

2. Aš nepakankamai gerai rašau.

Melas. Taip, rašiniuose, kurie bus publikuojami žurnaluose ar kituose internetiniuose puslapiuose reikia laikytis tam tikrų taisyklių, pvz. nenaudoti šypsenėlių, vartoti norminius terminus, nesikeikti, nešmeižti ir neįžeidinėti. Tačiau tai visai nereiškia, kad jūs turite rašyti it koks Lietuvių kalbos instituto mokslinis bendradarbis. Tiesiog pasirinkite temą, pasidomėkite aprašomu dalyku ir sukurkite paprastą, aiškų straipsnį. Naudokite paprastas sakinių konstrukcijas ir venkite terminų, kurių reikšmė jums ne iki galo aiški. Jei, vis dėlto kokio termino pakeisti suprantamu, paprastu žodžiu neišeina, būtinai pasidomėkite dėl termino reikšmės, pasikonsultuokite su specialistais dėl jo vartojimo. Parašę straipsnį, atidžiai jį perskaitykite. Dar geriau, jei tai galėtų atlikti kitas žmogus, kadangi sudėtingiausia pastebėti savas klaidas.

3. Norint pasiūlyti svečio įrašą, aš turiu būti pažįstamas su tinklaraščio kūrėju.

Melas. Dar kartą: publikuojantiems žmonėms įdomus turinys. Ir visuomet maga susipažinti su tokį turinį kuriančiais žmonėmis. Taigi – turinys yra puiki jūsų galimybė prisistatyti taip, kad redaktorius jumis susidomėtų. Gaunantys nedaug pasiūlymų, galbūt peržiūri ir atsako visus laiškus, tačiau didelių leidinių redakcijas pasiekia dešimtys, o gal net ir šimtai pasiūlymų per dieną. Ne visi šie laiškai perskaitomi redaktorių ar šiaip atsakingų žmonių. Kai kurie nukeliauja į laiko archyvą, o iš ten į šiukšlinę. Taigi – laiško antraštė ir jūsų biografija (ne per ilga) – pirmasis žingsnis, kad siūlomas rašinys būtų perskaitytas, o vėliau ir publikuojamas. Vieną sykį aplankius sėkmei, antro rašinio publikavimas bus daug paprastesnis, o galbūt jūs taip užkabinsite redaktorių, kad jis pats paprašys sekančio rašinio. Taip pamažu ir kuriami santykiai, plečiamas pažinčių ratas.

4. Žinokite, kam siūlote.

Tiesa. Išstudijuokite leidinį ar interneto svetainę, kuriai siūlote publikuoti savo rašinį. Pasidomėkite, kokio ilgio kiti rašiniai, koks autorių stilius. Pasigilinkite, kokios tematikos dominuoja. Kaip dažnai atnaujinami straipsniai. Galbūt jūs galite pasiūlyti seriją rašinių? Pasidomėkite – gal internetinis portalas ar tinklaraštis kaip tik ieško svečių-autorių ir turi netgi jiems paskirtą puslapį su taisyklėmis ir rekomendacijomis. Taip pat pasidomėkite, kokia licencija naudojasi portalas, kad žinotumėte ar po publikavimo tebeturėsite teises į savo straipsnio perpublikavimą, kadangi kartais gali būti taip, kad po publikavimo netenkate teisės publikuoti nepakeisto rašinio netgi savo asmeninėje svetainėje su nuorodomis į pirmojo publikavimo puslapį. Taisyklių ir reikalavimų gali būti pačių įvairiausių, todėl logiška veiksmų seka būtų pirmiausiai susirasti puslapį, kuriame norėtumėte išvysti savo publikaciją, po to atidžiai išsinagrinėti taisykles ir reikalavimus ir tik po to rašyti straipsnį. Jei publikuodami straipsnį turite kitų tikslų (pavyzdžiui pareklamuoti kokį nors produktą) – geriausiai apie tai iš karto informuoti redaktorių ir iš anksto susiderinti sąlygas.

5. Redaguokite savo rašinį.

Tiesa. Nėra nė vieno rašančiojo, kuris gebėtų iš pirmo karto parašyti be klaidų. Taip pat skaitydami savo tekstą galite pažvelgti į rašinį tarsi iš šalies, kito žmogaus akimis. Galbūt skaitant užklius kokia netobula sakinio konstrukcija, netinkamas terminas ar dviprasmybė, neaiškumas. Kol dar rašinys neatiduotas peržiūrai ar, dar blogiau, paskelbtas viešai, visuomet galite ištaisyti pastebėtas klaidas ir išsaugoti savo reputaciją. Tai ypač svarbu pradedantiems rašytojams, kadangi yra tokia internetinės visuomenės dalis – troliai, kurie prikibs prie menkiausios, kad ir neesminės, klaidelės ir dėl jos sumals rašinį į miltus, taip numušdami ūpą pradedančiam autoriui.

Po to kai jau perskaitėte savo rašinį – jei tik yra galimybė – paprašykite, kad jį perskaitytų šeimos narys, bičiulis ar, galų gale, redaktorius, kuriam sumokėsite keliasdešimt litų. Kai kurie didesni leidiniai turi savo kalbos redaktorius ir rašiniai peržiūrimi prieš publikuojant, tačiau atminkite - pirmą kartą redaktorius, ar tinklaraščio savininkas skaitys neredaguotą jūsų rašinį.

6. Siūlant svečio straipsnį reikia pridėti ir savo biografiją.

Tiesa. Redaktoriai – užimti žmonės. Jie gauna labai daug laiškų „iš niekur“, dažnai net nepasirašytų vardu. Jei trumpai prisistatysite, pateiksite nurodą į savo tinklaraštį (geriausiai – konkretų straipsnį, susijusia tematika), gal net prisegsite savo fotografiją – žymai padidinsite galimybes, kad jūsų straipsnis bus peržiūrėtas ir publikuojamas.

Pabaigai – trumpai, kaip gi rašyti tuos svečio įrašus. Paprastai. Kaip ir visus kitus rašinius. Tiesiog pasirinkite temą. Tema nebūtinai turi būti sudėtinga. Jums nereikia pademonstruoti „trijų salto ant lyno“. Tiesiog pasirinkite temą, kuri jums įdomi ir kurią galite pakankamai kompetetingai išnagrinėti bei aprašyti. Kad būtų paprasčiau – pirmiausiai galite sudaryti 3-5 pageidaujamų temų sąrašą ir rinktis iš jų. Tokio temų sąrašo nauda, kad ateityje jau turėsite temų duomenų bazę ir bus žymiai lengviau pasirinkti naujo rašinio tematiką.

Rašydami nepamirškite, kad kiekvienas rašinys turi tris pagrindinius elementus: įžangą, dėstymą ir išvadas ar pabaigą. Dažnai būna, kad žmonės tiesiog puikiai parašo antrąją dalį, tačiau tuomet straipsnis atrodo tarsi nukritęs iš dangaus. Parašius, suredagavus ir suformatavus belieka straipsnį išsiųsti ir laukti teigiamo atsakymo.

Jums gali kilti klausimas: o kokia gi svečio įrašų nauda? Visų pirma – tai papildomas srautas į jūsų internetinį puslapį. Papildomas srautas reiškia didesnes pajamas iš interneto projektų. Savo gyvenimo aprašyme galėsite išdidžiai parašyti „Mano rašiniai publikuojami (publikuoti) …..“.

Galiausiai, netgi jei jūsų rašinį atmetė vieno leidinio redaktorius, tai visiškai nereiškia, kad jis niekam netinka. Visuomet galite mėginti straipsnį siūlyti kitam leidiniui, galiausiai publikuoti jį savo internetinėje svetainėje. Taip pat nepamirškite, kad sulig kiekvienu 100 žodžių vis gerėja jūsų rašymo įgūdžiai. Sako, kad sienas tinkuoti paprasta. Po pirmų 200 kvadratinių metrų. Taip ir su rašymu: 50 straipsnių po 500 žodžių ir jūs jau profesionalas, arba 25 straipsniai, ilgumo sulig ką tik jūsų perskaitytuoju.  Sėkmės!

Skaitytojui (ar kitokiam vartotojui) – nulį litų. Autoriui – kiekvienas kūrinys brangus ir unikalus, lyg kūdikis, nes ten sudėtos visos mintys, idėjos, paaukotas laikas. Kartais pridėtos ir piniginės lėšos leidybai ir reklamai. Ir abi pusės teisios. Kiekviena savaip. Autorius kūrė ir tikėjosi iš savo kūrybos gauti pajamų pragyvenimui, nes kurdamas jis daro (tikėkimės) geriausia, ką moka. Tačiau kūrinio vartotojas už darbą negali mokėti pinigų vien todėl, kad autoriui reikia valgyti. Turime situaciją (idealiu atveju): autoriui reikia atlygio, vartotojas nori produkto/kūrinio. Vadinasi reikia padaryti, kad vartotojas norėtų mokėti pinigus autoriui ar kūrėjui. O kaip tai padaryti?

Žmonės – savanaudžiai ir racionalūs (vėlgi idealiu atveju) sutvėrimai, tad savo piniginę savanoriškai atveria tik tuomet kai tai neišvengiama. Kūrėjai tai gali padaryt keletu būdų:

1. Visų pirma, gal kūrinys/autorinis darbas sprendžia kokią nors vartotojo problemą?
2. Įsigydamas autorinį darbą vartotojas gauna pridėtinę vertę. Pavyzdžiui nemokamas konsultacijas.
3. Įsigydamas produktą vartotojas gauna ženklią nuolaidą sekančioms produkto versijoms ar kitokią kompensaciją.
4. Operatyvumas. Pvz. 2 metų senumo filmų galima įsigyti DVD formatu gastronome šalia peno, o ir tas DVD kainuoja panašiai, kaip pieno pakelis. Norėdamas pojūčių, emocijų, žmogus eina į kino teatrą, žiūri ten filmą vibruojančioje kėdėje ar su 3D akiniais. Įsigijęs brangesnį DVD jis turi galimybę pasižiūrėti taip vadinamąjį „editor’s cut“ ar panašiai.
5. Sukurtas produktas yra unikalus ir neturi alternatyvų (tokios situacijos arba tęsiasi labai neilgai, arba baigiasi monopoliu).
6. Vartotojas reklamos pagalba įtikinamas, kad be produkto jis negalės gyventi, nebus „kietas“.

Planuoju ateityje apžvelgti kai kuriuos punktus plačiau, panagrinėti jų pliusus ir minusus. Taip pat būtinai pranešiu, jei Commonsense kolektyvui pavyks surasti kokį Saliamonišką sprendimą.

Na o pabaigai – trumpa ištrauka iš diskusijos tarp Mindaugo Voldemaro ir Liutauro:

Tiek šiam kartui.

Vienas dažniausiai pasitaikančių kūrinių apsaugos būdų – tai serijinis numeris, licencinis raktas ar DRM pririšimas prie kokio nors vieno įrenginio. Mano nuomone toks ribojimas – tai nepagarba savo klientui. Tarkime žmogus įsigijo jūsų elektroninę knygą ar žurnalą, tačiau ją gali skaityti tik kompiuteryje su Windows, o jis pvz. nori persikelti kūrinį į planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Tai tarsi dešrelės, kurias galima valgyti tik kambaryje. O jei jūs važiuojate į pikniką? Ar vyksta suneštiniai pietūs pas kaimyną? Juk restoranai nesako, kad žmonės pievelėje prie namų kepdami kepsnius, griauna jų verslą.

Kitas niuansas: visuomet buvo ir bus tokių, kurie „laužia“. Autoriaus teisė pasirinkti – ar kovoti su tokiais, ar stengtis surasti tokią kainodarą ir tokį platinimo būdą, kad skaitytojai ir potencialūs skaitytojai norėtų mokėti autoriui. Galbūt galite savo skaitytojams pasiūlyti nemokamas konsultacijas, kurias jie gautų pateikę unikalų, pirkimo metu gautą, kodą, o gal nuolaida sekančiai knygai ar metinei prenumeratai, jei tai žurnalas. Kiekvienas kodas būtų vienkartinis.

Žinoma, nepamirškite, kad norint naudoti kai kurias licencijas, norint apsaugoti savo kūrinius taip pat reikia įsigyti, nekalbant apie papildomas išlaidas techniniam sprendimui. Šias išlaidas taip pat turi padengti leidinių pardavimo pajamos. Mano nuomone pradedantiems leidėjams (self-publisher), paprasčiausia ir pigiausia naudoti naudoti vieną CreativeCommons atmainų, tiesiog nepatingėkite atidžiai išstudijuoti bendrąsias ir specifines licencijos rūšies sąlygas. Kūrinių licencijavimas šia licencija yra visiškai nemokamas.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad žmonės, kurie „nupiratavo“ pirmąją knygą, gali užsinorėti antrąją įsigyti už pinigus. Verta atkreipti dėmesį, kad žmonės linkę mokėti „teisingą“ kainą, t.y. tokią, kuri jiems priimtina. Jei leidžiate ne pirmą kūrinį, galite surizikuoti ir pasiūlyti paaukoti kiek kam negaila už kiekvieną parsisiuntimą. Taip pat žmonės moka už tuos dalykus, kurie efektyviai išsprendžia kokią nors problemą.

Na o pabaigai – interviu su Povilu iš skaitykIT.lt, kuris jau turi elektroninių knygų leidybos ir platinimo patirties.

Kiek ir kokių elektroninių knygų esi išleidęs?

Esu išleidęs keturias elektronines knygas, visas per savo tinklaraštį SkaitykIT.lt. Viena nemokama, kurioje surinkau tiesiog geriausius straipsnius per trejus projekto gyvavimo metus, kitos dvi technologinio pobūdžio (“PHP programavimas pradedantiesiems” ir “CodeIgniter: nuo ABC iki realaus projekto”), o visai neseniai pasidalinau savo web-projektų kūrimo patirtimi knygoje, kuri taip ir vadinasi “Kaip kurti web-projektus” – ši knyga skirta daugiau ne technologinės sferos žmonėms, o tiems, kas nori idėją paversti realiu sėkmingu tinklalapiu.

Koks jų pardavimo modelis?

Pardavinėju knygas labai paprastu principu – pirkėjas užeiną į mano tinklaraštį, išsiunčia SMS su knygos kodu tam tikru numeriu (kaina beveik simboliška – 2-5 Lt), tada gauna atsakomąją žinutę su kodu, įrašo tą kodą į langelį puslapyje ir gauna PDF formato knygą parsisiuntimui. Taip pat labai svarbu, kad visų knygų yra ir nemokamos versijos, kuriose pateikiu pirmuosius skyrius bei visą knygos turinį, kad žmogus galėtų apsispręsti, ar tikrai verta pirkti.

Knygos skirtos techniškai išprususiems žmonėms. Ar pasitiki vartotojų sąžiningumu, ar kažkaip papildomai saugai savo kūrinius nuo nelegalaus kopijavimo?

Kadangi pradžioje negalvojau apie kažkokį uždarbį iš knygų, tai rašiau jas savo malonumui, o tas kelių litų mokestis buvo daugiau simbolinis, kad nebūtų nemokamai – nes žmonės, ypač Lietuvoje, pripratę prie visko nemokamo. Dėl to papildomai neskyriau daug laiko apsaugos priemonėms ar prevencijos nuo piratavimo veiksmams. Principas paprastas: žmogus ateina į mano tinklaraštį ir nusiperka knygą daugiau iš pagarbos autoriui ir dėl kokybiško turinio. Įsitikinau pirkėjų sąžiningumu – visgi knygos perkamos ir neradau jų platinamų internete.

Kitas dalykas – auditorija. Torrent-failų ir kitose saugyklose dažniausiai saugomi laisvalaikio pobūdžio failai – muzika, filmai, žaidimai, būtent jie yra daugiausiai pirataujami, nes mūsų šalyje žmonės prie to pripratę. Mano auditorija yra kitokia – išprusę IT sferos žmonės, kurie turi gilesnį supratimą apie autorių įdedamą darbą, o be to – kas ne mažiau svarbu – turi pakankamas pajamas, kad “paaukotų” keletą litų už vertingą e-knygą.

Ką manai apie griežtą skaitmeninių kūrinių apsaugą, jų panaudojimo ribojimą įsigijus (pvz. Produktas veikia tik su tam tikra programine įranga/skaitykle, ar tik tam tikrame įrenginyje)?

Tiesą pasakius, po mano naujausios knygos išleidimo šiuo klausimu “Twitter” tinkle užvirė diskusija. Vienas iš ginčo dalyvių siūlė padaryti tokią sistemą, kad vieną kartą knygą įsigijęs žmogus, galėtų ją dar N kartų parsisiųsti iš visų įrenginių ir visais formatais nemokamai. Skamba tikrai logiškai, greičiausiai tai ir yra tinkamiausias sprendimas. Nes bet koks apribojimas skaitytojo, kuris visgi nusipirko jūsų knygą, yra nepagarba. Be abejo, neribojant panaudojimo kyla didesnė grėsmė, kad knyga bus N kartų panaudota nesankcionuotai, bet tai yra juk tas pats, kas popierinės knygos paskolinimas draugui, nuo kada tai draudžiama?

Kokį leidybos būdą bei apsaugą nuo nelegalaus kopijavimo rekomenduotum pradedančiajam rašytojui/leidėjui?

Nesu didelis ekspertas šiuo klausimu, nes išbandžiau tik vieną ir patį paprasčiausią leidybos būdą – tiesioginį PDF formato knygų pardavinėjimą. Mąsčiau ir apie knygų kitokių versijų paruošimą (mobi, epub, kindle), bet kol kas Lietuvoje tam nėra pakankamai didelės auditorijos, nors augimo tendencijas jau galima įžvelgti. Mano paruošta sistema labai paprasta – ji veikia kaip failų talpykla, prie kurios prieigą žmogus gauna, susimokėjęs mokestį. Tai paprasčiausias variantas ir iš potencialaus pirkėjo pusės – nereikia niekur registruotis ar daryti kažką papildomai.

Dėl apsaugų nuo nelegalaus kopijavimo – vėlgi negaliu patarti iš praktinės pusės, nes mano praktika šiuo atžvilgiu labai skurdi. Pasaulyje yra paplitusios apsaugos priemonės, tokios kaip DRM, bet jų įdiegimas kainuoja pinigų/laiko ir kiek apriboja pirkėjų laisvą knygų panaudojimą, o galbūt ir atbaido nuo pirkimo. Tad pradžioje iškelčiau klausimą – AR tokios apsaugos reikia, o tik tada mąstyčiau, kaip ją įgyvendinti techniškai.

Ačiū Povilui. O kokia jūsų patirtis saugant elektroninius kūrinius nuo nelegalaus platinimo?

Ilgai brendęs straipsnis apie uždarbį iš (tinklaraščio) rašymo. Tiesą pasakius, šiame straipsnyje nebus tiesioginio patarimo ar stebuklingo recepto, kaip uždirbti iš tinklaraščio rašymo, tačiau perskaitę jį iki galo, galbūt, sužinosite, kaip uždirbti iš tinklaraščio, rašymo arba abiejų kartu.

Reklaminiai skydeliai. Daugeliui pats paprasčiausias ir lengviausias būdas gauti kažkokias pajamas iš internetinio projekto atrodo reklamos skydelių (pvz. AdSense ar pan.) talpinimas savo svetainėje. Tačiau šis būdas ne toks paprastas ir pelningas. Norint gauti nors kiek apčiuopiamesnes pajamas iš reklaminių skydelių, visų pirma svetainėje turi būti pakankamas lankytojų srautas (bent 500 unikalių lankytojų per dieną). Norint turėti lankytojų, reikia kurti turinį. Dar vienas niuansas – dažniausiai mokama už skydelių paspaudimus, o ne už parodymus. Sakykime, kad jūsų svetainėje apsilanko minėti 500 unikalių lankytojų per dieną. Jei puslapis interneto, technologijų ar panašiomis temomis – mažiausiai 90% iš jų savo naršyklėje bus įsidiegę AdBlock ar panašų įskiepį, leidžiantį blokuoti reklaminius skydelius internetinėse svetainėse. Iš likusių 10% (50 unikalių lankytojų per dieną), daugiausiai 5% susidomės ir paspaus ant parodyto reklaminio skydelio. Tai – 2,5 žmogaus per dieną (nors, kaip rodo filmuke apie bandeles, augančias medžiuose, du su puse duobkasio  - neteisingas atsakymas). Tarkime už paspaudimą gaunate 30 ct, vadinasi per dieną galite uždirbti 60 centų, kas yra lygu 18 Lt per mėnesį. Taigi, realu susirinkti pinigų svetainės talpinimo apmokėjimui. Jei lankytojų padaugės 10 kartų, dažniausiai, tai visai nereikškia, kad ir uždarbis padidės tiek pat. Tinklaraštininkai, dažniausiai, deklaruoja, kad tokiu atveju uždarbis padidėja iki 3-4 kartų, o serverio resursų naudojimas, žinoma, didėja beveik kartu su lankytojų didėjimu, tad iš karto prisireiks ir galingesnio talpinimo plano, norint išlaikyti svetainę pasiekiamą ir pakankamai sparčią, kad lankytojai neužvertų naršyklės lango belaukdami, kol jūsų svetainė pasikraus.

SEO nuorodos. Jei sukūrėte pakankamai daug ir kokybiško turinio ir jūsų svetainės PageRank yra ne mažesnis negu 3 (kuo daugiau, tuo geriau), galite parduoti išeinančias nuorodas kitiems projektams. Talpinant SEO nuorodas savo internetinėje svetainėje, svarbu neperlenkti lazdos ir nepadauginti nuorodų, kad paieškos sistemos (Lietuvoje – tai dažniausiai Google), nenubaustų ir nepažemintų jūsų pozicijų paieškos rezultatuose už SPAMą. Norint išvengti tokių nuobaudų, dėkite ne daugiau 5 nuorodų iš vieno puslapio ir, geriausia, kad tos nuorodos būtų į panašaus ar giminingo turinio svetaines.

Parama autoriui, aukojimas. Jei esate entuziastas tinklaraštininkas ir negaunate uždarbio už savo rašymą kitais būdais, svetainėje galite tiesiog patalpinti Flattr, PayPal ar kitą nuorodą, kurią paspaudę lankytojai galės pasirinkti ir paaukoti simbolinę sumą (1-2-5 Lt). Norint daugiau legalumo, ar paprastumo bendraujant su juridiniais subjektais galima užregistruoti individualią veiklą, VšĮ (tuomet galite tapti paramos gavėjais ir pretenduoti į savo, pažįstamų ir šiaip gerų žmonių 2%), arba UAB. Kalbėdamas apie legalumą, jokiu būdu nenoriu patarti ar skatinti gauti nelegalias pajamas, tačiau jei turite pajamų iš kitų šaltinių ir iš savo internetinio projekto aukų pavidalu gaunate ne daugiau 8000 Lt per metus, šios pajamos gali būti neapmokestintos.

Affiliate nuorodos. Tai nuorodos į kitų gamintojų produktus su jūsų partnerystės kodu. Lankytojui nuėjus pagal šią nuorodą ir įsigijęs prekių ar paslaugų, pardavėjas tam tikrą dalį savo pelno pasidalina su jumis už tai, kad atvedėte naują klientą. Lietuvoje, pavyzdžiui veikia gerų pasiūlymų sistema NoriuNoriuNoriu, GoCrazy, ManoKnyga. Dažnai galima pasirinkti, ar norite dėti nuorodas į pardavėjo svetainę apskritai, ar į konkretų produktą. Viena populiaresnių tarptautinių affiliate partnerystės programų yra Amazon. Tokio pajamų šaltinio atmaina yra reklaminiai produktų skydeliai šoninėje skiltyje ar po straipsniu, su jūsų affiliate kodu nuorodoje. Skirtumas yra toks, kad jei naudojate nuorodas tekste, jas dažniausiai dedate ant giminingo raktažodžio, ar, rašydami apie knygą, ant jos pavadinimo, o skydelio atveju galite pasirinkti, pavyzdžiui, perkamiausią ar labiausiai ieškomą produktą.

Produkto pardavimas. Šiuo uždarbio būdu galima pasinaudoti tuomet, jei turite fizinę ar internetinę parduotuvę, kurioje pardavinėjate jūsų svetainės lankytojus dominančius produktus. Produktas, žinoma, gali būti ir knyga, videoseminaras, jūsų paslaugos. Taigi – viename išvardinome jau tris būdus: knyga, videoseminaras, paslaugos.

Lankytojai – prenumeratoriai-klientai. Norėdami parduoti kokį nors produktą, nesvarbu, savo, ar affiliate, turite turėti ne tik atsitiktinių lankytojų savo svetainėje, tačiau ir prenumeratorių. Geriausia tokiam atvejui sukurti naujienlaiškių sistemą (produktas) ir pasiūlyti užsiprenumeruoti šiuos naujienlaiškius savo lankytojams. Taip lankytojus paverčiate prenumeratoriais, o prenumeratorius – klientais.

Parašykite ir išleiskite knygą (galima ir elektroninę). Galbūt pasirodys, kad tai labai sudėtinga, brangu ar užima daug laiko. Tačiau, kaip parašyti knygą per 30 dienų, jau esu rašęs. Rašant knygą, kaip ir kuriant bet kokį kitą produktą, svarbiausia, kad jis išspręstų kokią nors kliento problemą. Juk mes norime sukurti sistemą, kuri generuotų nuolatines pajamas, o ne gaudytų kvailius, kurie nusipirkę jūsų produktą pasijaus apgauti ir dar papasakos savo draugams, pažįstamiems, kolegoms, koks sukčius ir apgavikas yra tinklapio autorius (t.y. jūs).

Straipsniai spaudoje. Jei, vis dėlto, knyga jums atrodo per didelis iššūkis, tai 2-3 puslapių straipsnį laikraščiui, žurnalui ar internetiniam portalui parašyti gali kiekvienas. Ir, žinoma, už tai gauti honorarą.

Apmokami straipsniai. Tai savotiškas analogas straipsnių, kurie laikraščiuose pažymėti, kaip užsakomieji. Jūs su gamintoju ar pardavėju sutariate, kad gausite kažkokį produktą pabandymui, vėliau jį aprašysite ir už tai gausite atlygį. Vėlgi – produktas turi būti įdomus jūsų auditorijai. Juk nerašysite arbatos ar naujos sūrio rūšies apžvalgos automobilininkų puslapyje, tačiau čia puikiai tiks uždegimo žvakių ar padangų įvertinimas. Šie aprašymai vertinami tiek pardavėjų, tiek skaitytojų, kadangi dažniausiai pateikiama objektyvi nuomonė apie produktą, akcentuojant ne tik pranašumus, bet ir trūkumus ar nepatogumus. Žinoma, norėdami, kad interneto visuomenė nenubaustų pasmerkimu už „parsidavinėjimą“, visuomet pažymėkite, kad konkretus straipsnis ar produkto apžvalga užsakyta gamintojo ar pardavėjo.

Apmokami konkursai. Aprašytas produktas gali būti pralošiamas skaitytojams, Facebook puslapio gerbėjams ar Twitteryje. Už konkurso organizavimą ir populiarinimą iš gamintojo galima gauti papildomą užmokestį – juk jūs skiriate savo laiką organizavimui ir populiarinimui.

Apmokami svečio įrašai. Priimti į savo projektą mažesnių ar komercinių projektų autorius, kaip autorius-svečius (guest author) už tam tikrą mokestį. Jūs gaunate turinį, o autoriai gauna auditoriją ir nuorodas į savo projektus. Tokios, straipsniuose esančios nuorodos, labiau vertinamos tiek paieškos robotų, tiek skaitytojų, kadangi dažniausiai būna susijusios su pagrindiniu svetainės turiniu.

Mokamo turinio pardavimas. Savo internetinėje svetainėje visuomet galite sukurti skiltį, skirtą tik nariams, kurioje jie galėtų susipažinti su išskirtiniu turiniu ar gauti, pavyzdžiui, asmenines konsultacijas, paslaugas ir panašiai.

Taigi, vien šiame straipsnyje apžvelgiau 12 būdų, kaip galima uždirbti iš internetinių projektų ir tai dar ne viskas! Sekite naujienas, prenumeruokite naujus įrašus ir laukite tęsinio. Jei kuris nors uždarbio būdas pasirodė aktualus, tačiau per mažai apžvelgtas straipsnyje – klauskite komentaruose ir, galbūt, jis bus apžvelgtas plačiau atskiru straipsniu.

Taigi, pasigyriau, ką gero nuveikęs per 2011 ir užstrigau su naujais įrašais. Bent jau šitame portale. O 2012-ieji prasidėjo audringai: sėdom ant lagaminų. Ne, į airijas ar uk nepatraukėm. Miesto ribose. Tiesiog keičiame butą į namą su kiemu vaikams. Ir vis po trupinėlį tebevežu daiktus namo grįždamas iš darbo. Žodžiu, mėginame palaikyti ir „užvesti“ sistemą, o kol toks procesas vykdomas intensyviai – tai nelabai laiko lieka nei rašymui nei projektų vystymui. Su namu dar „paveldėjom“ katiną romantišku vardu Bučkis.

Taigi – apie ką aš čia? Ogi apie iššūkius. Tik jie mums padeda tobulėti ir judėti pirmyn. Taip, kartais atrodo, kad sunku, kad jau daugiau nebegaliu judėti pirmyn. Tačiau norint įgyvendinti projektą, priimti iššūkį reikalingi du dalykai – pastovumas ir atkaklus, nuoseklus darbas pasirinkta kryptimi. Jei tik moralė mėgina sušlubuoti, visad prisimenu citatą:

The winners never quit, the quitters never win.

Mano pasirinkimas neišeiti iš žaidimo. Namas irgi buvo tik mintyse ir svajonėse. Ir visus metus kantriai, kaip kokie žvejai prie tuščios eketės su žmona laukėme, ko atsiras namas būtent tokiom sąlygom ir toks, kokio mums šiandien reikia ir kokį galime/norime sau leisti.

Kita problema – turbūt pamenate, kai rašiau, kad vienas iš tikslų yra pasiekti, jog pajamos iš interneto projektų būtų ne mažesnės nei darbo užmokestis – tai va tas užmokestis žada didėti, ir gana ženkliai. Na, bet kaip visai neseniai sakė Setas Godinas – jei jau vandens tiek, kad negali eiti ir tenka plaukti – koks skirtumas, koks baseino gylis. Planai nesikeičia. Tuo labiau, kad, panašu, praėjusių metų paskutinio ketvirčio darbas pradeda duoti rezultatus.

Norėdamas pagerinti tuos rezultatus, leisiu sau pareklamuoti čia vieną savo projektų ir galimybę iš jo uždirbti. Yra pasirinkimas ir tiems, kas norėtų uždirbti mažiau, ir ambicingiems, kuriems minimumo neužtenka.

O tiems, kam pinigų nereikia ir niežti rankos geriems darbams, taip pat turime pasiūlymą – tiesa, reikia mokėti megzti, turėti mezgančią draugę, arba įkalbinti mamą ar močiutę.

Kitas projektas, prie kurio esu prikišęs savo rankas (ar klaviatūrą…) – šiandien jau sulaukė kuklaus garbingo pusės metų jubiliejaus ir pykčiui tų, kurie sakė,neva viskas greit iširs ir kolektyvas išsibėgios – judame pirmyn, kaip ir sako pats projekto pavadinimas.

Taigi, šiam sykiui tiek, ir dar sausio mėnesį laukite pirmojo straipsnio, apie tai, kokiais būdais galima uždirbti iš internetinių projektų.

Dar vieni metai sparčiai artėja prie pabaigos. Man metų pabaiga simboliška tuo, kad ir gimtadienis labai arti metų sandūros. Taigi – puiki proga peržvelgti, kas pasiekta, kas ne visai ir kokie planai ateičiai. Pirmiausiai apie pasiekimus.

Vienas vystomų projektų – eitne.lt – iš tinklaraščio pagaliau tapo tikru portalu. Už tai esu labai dėkingas gausiam autorių kolektyvui (dabar portale rašo 18 aktyvių autorių) ir Mariui, už tai, kad suveikė kaip katalizatorius, bei už marketinginį palaikymą. Kaip portalo dalis jau paleista skelbimų skiltis, laukia kiti atnaujinimai ir patobulinimai.

Šalia jau esamos internetinės parduotvėlės paleidome dar vieną, labiau specializuotą projektą moterims, nors, aišku, filosofonis klausimas – liemenėlė, tai pirkinys moteriai ar vyrui?

Ne mažiau svarbus įvykis – esu vienas naujai startavusio internetinio technologijų portalo fwd.lt bendraautorių. Šiame portale rašau technologijų, saugumo temomis.

Ilonos straipsnyje aprašyta dar keletas svarbių projektų/renginių, prie kurių įgyvendinimo truputėlį prisidėjau ir aš.

Be abejo – vienas svarbesnių projektų – šis tinklapis. Norėčiau jame rašyti šiek tiek dažniau, tačiau ne visada pakanka laiko. 2012 pasistengsiu, kad nauji straipsniai čia pasirodytų ne rečiau kaip dukart per mėnesį. Viena retesnio rašymo priežasčių – kai „nesirašo“ arba neturi ką pasakyti. Pauzė, mano manymu, geriau, nei tuščiažodžiavimas.

Dabar trumpa pastraipa, kurią perskaitę tikri lietuviai galės pasidžiaugti – ko nepadariau 2011?

Vis dar neįvaldžiau „aklojo spausdinimo“ technikos. Ši užduotis perkeliama į 2012. Daugiau planuotų bet neatliktų darbų nepamenu.

Planai 2012-iesiems.

• Visų pirma, reguliariai rašyti visuose trijuose projektuose – ne mažiau kaip dukart per mėnesį. Vadinasi kas mėnesį reiks parašyti 6 straipsnius, truputį daugiau nei straipsnį per savaitę. Manau, kad įmanoma ir ne per daug sudėtinga.
• Pradėti eitne.lt bendraautoriams mokėti atlygį už straipsnius.
• Iki 2012 metų galo pasiekti, kad pajamos iš internetinių projektų prilygtų gaunamam darbo užmokesčiui.
• Įvaldyti „aklojo spausdinimo“ sistemą.
• Parašyti ir išleisti knygą.

Štai tokie mano pasiekimai ir planai ateinantiesiems. Pasidalinkite savaisiais komentaruose ir visiems – gerų metų!

Kaip tai atliksiu? Kadangi Karaliaus knyga parodė, kad man labiausiai tinkamas infoverslas, tai ir stengsiuosi juo užsiimti. Ko gero, paprasčiausias būdas užsidirbti infoversle – tai išspręsti žmonių problemas ir sutaupyti jiems laiko.

Keletas patarimų, kaip greitai ir efektyviai sukurti savo verslą, kad ir su minimaliom investicijom ir minimaliom pajamom, tačiau pilnai funkcionuojantį, tokį, kuris gali būti didesnio projekto pradžia, ar taip vadinamoji „smėlio dėžė“, įgūdžiams lavinti yra aprašyta Mariaus knygoje.

Žinoma, galutiniam tikslui 30 dienų yra žiauriai per trumpas lako tarpas. Šiuo metu užsiimu tuo, kad dalinu tą laiką iki šešiasdešimties smulkesniais etapais. Kaip ir kiekvienam dideliam projektui, čia reikia išskirti skirtingo lygio etapus su tarpiniais tikslais ir žingsniais, reikalingais jiems atlikti. Susidėlioti prioritetus ir dirbti nuosekliai siekiant tikslo. Tam aš turiu daugiau nei 7000 dienų – tikrai pakankamas laiko tarpas!

Trumpojo laikotarpio – 2012-ųjų planus išduosiu čia ir dabar: iki metų pabaigos pajamos iš infoverslo vystymo viršys mano darbo užmokestį.

Sekančius etapus, bei ilgalaikių tikslų planavimo ypatumus pateiksiu vėlesniame įraše, galbūt dar iki Naujųjų metų.

P.S. Sveikinimus ir kritiką priimu grynais, arba pavedimu :)

Ar kada svajojote tapti rašytoju? Ne, ne tuo, kuris rašo, o tuo, kurį spausdina ir skaito. Jei svajojote, vadinasi pusę žingsnio jau žengėte. Dabar belieka atlikti pirmąjį žingsnį iki galo, truputį pasiryžimo, susikaupimo 30-čiai dienų ir pirmyn! Prieš pradėdami šį darbą būtinai pasigirkite pažįstamiems. Jie pradės jums aiškinti, kad tai neįmanoma. Ar įsivaizduojate su kokiu malonumu galėsite pristatyti jiems savo knygą praėjus mėnesiui?

Visi įsivaizduoja kiek tai yra žurnalo ar laikraščio skiltis, o kokios apimties turi būti knyga? Kad skaitytojai norėtų už ją mokėti nors ir simbolinius 5 litus (kalbame apie elektroninę knygą), ir kad gautų iš jos naudos, bei perskaitę rekomenduotų kitiems, knygos apimtis turėtų būti maždaug 20000 žodžių. Tai atrodo baisiai daug? Ne, mėnuo laiko – visiškai pakankamas laikas parašyti tiek vertingo ir įdomaus turinio. Taigi, pradedam.

1-2 diena. Pasirenkame temą.

Stop! Nepulkite rašyti. Tam dar ateis laikas. Taip, galbūt jūs mėgstate ir mokate rašyti, pirštai ant klaviatūros lenktyniauja su mintimis ir viskas kompiuterio ekrane gulasi tiesiog tobulai. Tačiau jūs rašote ne sau. Juk norite, kad jūsų knygą žmonės pirktų ir skaitytų, kad rekomenduotų ją savo draugams, pažįstamiems. Kad jūsų mėnesio darbas būtų atlygintas. Bent simboliškai. o gal ne visai. juk pakanka parduoti 200 elektroninių knygų, kainuojančių po 10 litų ir jūs jau galite pakeisti savo seną kompiuterį nauju ir imtis naujos knygos… Arba tiesiog išleisti šiuos pinigus maloniam savaitgaliui, pailsėti.

Taigi, pirmiausiai pagalvokite kokias sritis geriausiai išmanote, taip pat, kuo domisi jūsų draugai, pažįstami, bendradarbiai, kiti žmonės, apie ką jie norėtų sužinoti? Ne mažiau svarbu, kad jūs taip pat norėtumėte, jei prireiks, patobulinti šios srities žinias su malonumu. Dabar jau užsirašykite šią idėją ant lapelio ir niekam nerodykite.

Dabar pamėginkite išsiaiškinti, ko žmonės iš tikrųjų nori, už ką je mokėtų piinigus? Kadangi neturite laba daug laiko, nepavyks atlikti nuodugnios rinkos analizės. Tačiau galite paklausti savo sekėjų twitter, draugų Facebook, google+ bičiulių. Galiausiai sukurti internetinę anketą specializuotame puslapyje.

Tokia knyga turėtų būti specializuota. Nepavyks per mėnesį parašyti išsamaus veikalo, kuris išnagrinėtų visus kokios nors temos aspektus. Taip pat, tuomet neliktų galimybės jums išleisti sekančios knygos, kuri galėtų papildyti ar pratęsti pirmąją.

Naudinga. Jei rašote tinklaraštį, pasidomėkite, ko komentaruose dažniausiai klausia skaitytojai, kokios problemos kyla jūsų draugams socialiniuose tinkluose, ką jie norėtų sužinoti ir už ką būtų pasiryžę mokėti pinigus.

3-4 diena. Rašome metmenis.

Metmenys padės jums nustatyti, kokiais aspektais derėtų pasidomėti giliau, ką aprašyti plačiau, kaip pristatyti skaitytojui vieną ar kitą niuansą. Nėra vieno ir teisingo būdo sudaryti metmenims, tačiau žemiau esantys patarimai palengins jūsų darbą.

• Nusipieškite minčių žemėlapį. Lapo centre užrašykite temą ir „aplipdykite“ ją idėjomis, mintimis. Rašykite viską, kas tik šauna į galvą, svarbius ir mažiau svarbius dalykus atskirsite vėliau.
• Mastykite „atgal“. Pradėkite nuo išvadų, knygos pabaigos. Ką skaitytojas galės atlikti perskaitęs knygą? Kokios žinios, įgūdžiai tam reikalingi? Kas prieš tai?
• Sudarykite sąrašą. Jei esate pakankamai susipažinęs su aprašoma sritimi ar problemomis, tuomet, greičiausiai, metmenis jau turite mintyse. Pasižymėkite popieriaus lape, kokie skyriai bus knygoje, kokia jų seka? Kai žinote skyrių sąrašą, tuomet kiekvienam skyriui parašykite po 3-5 kertines idėjas.
• Nagrinėkite kitas popierines ir elektronines knygas. Pasidomėkite, kokie skyriai yra kitose knygose? Galbūt kai kurie skyriai būna visose knygose? Kokia jų seka? Ar nieko nepraleidote savo sąraše?

Dabar kaip tik metas nuspręsti, kokia bus skyrių struktūra, planas. Tai palengvins ir pagreitins knygos rašymą. Pavyzdžiui jūsų skyriai gali būti parašyti taip:

1. citata ir/ar pagrindinė mintis;
2. pavyzdžiai, problemos, jų sprendimo būdai;
3. užduotys ir klausimai.

Žinoma, tai labai supaprastinta schema, jūs galite nuspręsti kokiose vietose kokia grafinė medžiaga bus pateikiama ir kaip, ar bus nuorodos į elektroninius resursus, jei tokie yra ir panašiai.

5-25 diena. Rašome.

Štai ir išaušo penktoji diena. Dabar jau galite pradėti rašyti!

Jei jūsų tikslas – parašyti 20000 žodžių knygą (80-100 psl., tarkime, kad jūs pateiksite ir truputį vaizdinės informacijos), tuomet kasdien privalote parašyti po 1000 žodžių kokybiško turinio. Galbūt tai tikrai nemenkas užmojis, tačiau jūs parašytiste savo knygą per mėnesį o ne per pusmetį, metus ar… niekada.

Žemiau esantys patarimai palengvins ir pagreitins rašymą.

Dirbkite tinkamu paros metu. Galbūt jūsų produktyvumas didžiausias 5 val. ryte, o gal tuomet, kai vaikai išeina į mokyklą, ar šeimynykščiai suminga? Gal jums iš viso nepatogu dirbti namuose? Tuomet eikite į skaityklą, biblioteką ar HUBą – bus mažiau pagundų ir dingsčių atsitraukti nuo veiklos.

Kol rašote, pašalinkite visus trikdžius. Nustatykite tylųjį mobiliojo telefono režimą, išjunkite internetą, naudokite tokį teksto redaktorių, kuris turi pilno ekrano režimą.

Naudokite laikmatį. Nustatykite 30 minučių atgalinį laiko skaičiavimą ir pradėkite rašyti. Rašykite neatsitraukdami, kol nenuskambės signalas, pranešantis apie nustatyto laiko pabaigą. Rašykite net tuomet, jei neturite minčių. Tiesiog rašykite. Rašykite taip, kaip kalbate. Yra toks dalykas, kaip rašytojo blokas, kai nėra minčių, tačiau dar neteko susidurti su kalbėtojo bloku, tad jei visai neturite minčių, tiesiog rašykite taip, lyg kalbėtumėte.

Netaisykite klaidų. Šis laikas skirtas rašymui. Taisysite ir redaguosite tam skirtu laiku, o ne dabar.

Jei kokio nors aspekto negalite aprašyti dėl kilusių neaiškumų, pasižymėkite teksto vietą, kad lengvai surastumėte ir rašykite toliau. Tyrimai ir informacijos rinkimas irgi atliekami tam skirtu metu. Dabar tiesiog rašykite.

Būtinai rašykite kasdien. Jei ne 1000 žodžių tai nors 200-300. Rašykite visas 20 dienų iš eilės. Kuo daugiau rašote, tuo labiau lavėja jūsų įgūdis rašyti ir pasiekti užsibrėžtą žodžių normą bus lengviau. Tegu rašymas tampa įpročiu. Vietoj televizoriaus žiūrėjimo. Galiausiai, vietoj namų ruošos, jei tam nelieka laiko. Bent tam laikui, kol parašysite ir išleisite savo knygą.

Neskaičiuokite žodžių. Tiesiog rašykite. Vienintelis dalykas, ką dar galite daryti be rašymo – tai laiks nuo laiko išsaugoti savo rašinį, bet geriausiai būtų, jei programa, su kuria dirbate, turėtų automatinio išsaugojimo galimybę.

26-28 diena. Redaguojame.

Idealiu atveju, būtų gerai palaukti keletą dienų ar net visą savaitę, tačiau pagal paną mes teturime keletą dienų. Perkelkite savo knygą į elektroninę skaityklę, jei turite galimybę – išsispausdinkite. Taip pamatysime savo knygą tarsi iš šalies. Skaitydami pirmą kartą nekreipkite dėmesio į smulkmenas.

1. Pasižymėkite, ar yra kokių nors klausimų ar aspektų, kuriuos nagrinėjate keliose teksto vietose.
2. Galbūt kokią nors vertą paminėti informaciją praleidote ar tiesiog pamiršote berašydami.
3. Galbūt, kai kurie skyriai taps aiškesni juos išdėsčius kitaip, o gal netgi kai kuriuos skyrius reikia sukeisti vietomis.

Pasižymėkite visas taisytinas stiliaus, gramatikos ar logikos klaidas, kurias pastebėjote, tačiau nesijaudinkite dėl smulkmenų.

Kai knygą jau perskaitėte pirmą kartą ir pataisėte visas pastebėtas klaidas, galite imtis skyrių perrašymo ar struktūros keitimo, jei reikia. Taip pat dabar pats metas detalizuoti ar generalizuoti kai kurias vietas, jei nuo to knyga taps aiškesnė. Dar reikia sudėlioti nuorodas į kitus knygos skyrius ar išorinius šaltinius, sudaryti naudotos literatūros sąrašą.

28-osios dienos vakare knyga, greičiausiai, jau atrodo baigta.

29-30 diena. Paskutiniai pakeitimai.

Dar kartą išspausdinkite savo knygą. Perskaitykite neskubėdami, stenkitės patikrinti kiekvieną sakinį, žodį. Skaitydami ieškokite neaiškių ar dviprasmiškų sakinių, neatidumo klaidų. Ypač stenkitės atkreipti dėmesį į žodžius, kurie gramatiškai taisyklingi, tačiau turi kitą reikšmę (susikeitusios ar praleistos raidės). Galbūt atrasite net praleistų žodžių. Jei abejojate dėl kokio nors termino – būtinai pasitikrinkite jo reikšmę žodyne.

Ir štai toji diena. Jūs – rašytojas!

Dabar pats metas pristatyti knygą bičiuliams, kurie prieš 30 dienų sakė, kad jūs to nesugebėsite padaryti. Įrištą popierinį egzempliorių, ar elektroninę pdf kopiją. Suvalgykite savo desertą su pasimėgavimu, o rytoj pasirūpinkite, kad jūsų platinami elektroninės knygos egzemplioriai pasiektų internetinius knygynus ir laukite skaitytojų atsiliepimų.

Beje, kad būtų lengviau įsivaizduoti 1000 žodžių normą – jūs ką tik perskaitėte 1170 žodžių.

Parengta pagal CopyBlogger.

Kiek daugiau nei prieš mėnesį apžvelgiau pirmąją nemokamą e-knygą, kuri gali būti savotiškas savianalizės vadovas, padėsiantis nustatyti, kaip žemai jūs puolėte ir ar puolėte pakankamai, kad norėtumėte ką nors keisti. Jei esate iš tų, kurie, vis dėlto, pajudėjote po pirmosios knygos perskaitymo ir jums tinka infoverslas, šis įrašas kaip tik jums. Pristatau Mariaus knygą apie tai, kaip sukurti veikiantį internetinį verslą vos per 30 dienų. Ši knyga gali būti puikus pradžiamokslis ir smėlio dėžė/poligonas, ketinantiems pradėti rimtesnį verslą, tačiau neturintiems patirties ir nežinantiems ar tikrai nori ir gali tuo užsiimti.

Perskaitę šią knygą dar tą patį vakarą galite pradėti savo verslą, o investicijos – tik jūsų laikas. Žinoma, norint, kad jūsų internetinis projektas atrodytų rimtai, vis dėlto teks investuoti 23 Lt. domeno (internetinio adreso) įsigijimui ir bent po 9 Lt./mėn. svetainės talpinimui, tačiau elgiantis išradingai, pradžioje gali pakakti vien tik jūsų laisvalaikio. Vienok, tai tik laiko klausimas, kada pamatysite, kad nemokami sprendimai ne visiškai tinka jūsų poreikiams. Žinoma, geriau pradėti kurti sistemą nemokamomis priemonėmis, negu iš viso nieko nedaryti. Juo labiau, kad kurdami viską nemokamomis priemonėmis, jūs dar gausite ir moralinį atlygį: sužinosite vis naujų dalykų, kurie gali praversti ateityje. Ir apskritai, liaudies išmintis sako, kad dumblas kaupiasi tik stovinčiame vandenyje, tad siūlau jums savo smegenyse sukelti audrą!

Komentaruose jau buvo klausta, o kaip gi iš internetinio puslapio uždirbti pinigų? I šį klausimą norėčiau atsakyti citata iš Mariaus knygos:

1. Geras interneto vardas – domenas (investuojate 15-30 litų, o po 2-5 metų galite parduoti už kelis
tūkstančius);
2. Partnerystės (affiliate) programa, kur pats reklamuojate susijusius produktus už komisinį mokestį;
3. Trečiųjų šalių reklama puslapyje (už savaitę, ar mėnesį reklamuojamą paslaugą ar produktą). Reklama
gali būti grafinė arba tekstinė;
4. Atlyginimas už SEO (SEO – Search Engine Optimization) pagalbą – nuorodas, specifinius tekstus su
kitokiais raktažodžiais ir nuorodomis jūsų puslapyje;
5. Puslapio pardavimas plėtros kompanijai, kai už tam tikrą sumą parduodate visą puslapį su turiniu ir
vardu;
6. Puslapio nuoma, kai už tam tikrą procentą nuo pelno išnuomojate esamą puslapį kitam specialistui ir jis
toliau savo būdais iš jo uždirbinėja pinigus.

Skaitydami knygą, kuriai, beje, pakanka 20-30 minučių, puslapis po puslapio sužinosite nuo ko pradėti kurti tokį informacinį verslą, kiek kuris darbo etapas užims laiko, kur ir kaip ieškoti informacijos. Jei esate „labai užsiėmęs“, tačiau mano įrašą perskaitėte iki šios vietos, patarčiau sau nemeluoti, o perskaityti įrašą iki pabaigos ir iš karto griebtis knygos. Nes knygoje surasite receptą, kaip sukurti informacinį verslą laisvu nuo darbo laiku, nebent, anot Karaliaus, esate vargšas ir tinginys. tuomet nepadės jokios knygos. Na, o jei skaitant knygas nenustygstate vietoje ir kirba noras kuo greičiau pradėti veiklą – knyga „Kaip susikurto savo verslą per 30 dienų“ kaip tik jums!

Jei knygoje aprašomos idėjos jums tinka ir patinka, tačiau dėl kokių nors priežasčių nenorite ar negalite kurti svetainės savarankiškai – visuomet galite kreiptis pagalbos čia komentaruose arba el. paštu ir sutarsime tokį atlygį už pagalbą, kuris jūsų tikrai nenuskriaus.

Na, o jei knygoje aprašomo verslo kurti nenorite, tačiau patiko teikiamos paslaugos – apie jas plačiau galite pasiskaityti eitne.lt portale ar pačių GoCrazy puslapyje.

Tebūnie tai apšilimas prieš sekantį pamokymą – kaip per 30 dienų parašyti ir išleisti knygą! Sėkmės!