Mitai apie svečio įrašus: tiesa ir melas

Paskelbta 2012-03-14
5 min. skaitymo

Jau esu rašęs apie vieną uždarbio būdų rašant - tai rašiniai tinklaraščiams, straipsniai, publikacijos, knygos. Pradedančiąjąm autoriui ši sritis gali pasirodyti ganėtinai paini, apipinta mitais. Kai kurie šių mitų turi pagrindą, kiti gi yra neteisingi. Šiame straipsnyje apžvelgsiu pagrindinius mitus ir nuostatas, kurios dažniausiai atbaido autorius nuo rašymo, o rašančius nuo savo rašinių siūlymo platesniam skaitytojų ratui.

  1. Norint rašyti svečio įrašus reikia turėti savo tinklaraštį.

Melas. Norint rašyti svečio įrašus, kaip ir bet kuriuos kitus rašinius, visiškai nebūtina turėti tinklaraštį. Puslapio ar žurnalo, kuriame norite publikuotis, leidėjams rūpi straipsnio kokybė ir aktualumas, taip pat ar tas straipsnis nėra plagijatas. Jiems visiškai neįdomu - turite jūs tinklaraštį ar ne. Žinoma, turėti savo tinklaraštį ar rašinių portfolio puslapį - gera idėja. Taip lengviau prisistatyti žmonėms, kuriuos norite sudominti savo rašiniais. Jei rašote prekių apžvalgas ar SEO straipsnius už pinigus - čia galite patalpinti ir tekstų pavyzdžius. Taip pat, daugumoje internetinių projektų publikuojant rašinį leidžiama pateikti trumpą autoriaus biografiją su nuoroda į jo internetinį puslapį - taip jūs padidinsite ir savo žinomumą ir puslapio reitingus.

  1. Aš nepakankamai gerai rašau.

Melas. Taip, rašiniuose, kurie bus publikuojami žurnaluose ar kituose internetiniuose puslapiuose reikia laikytis tam tikrų taisyklių, pvz. nenaudoti šypsenėlių, vartoti norminius terminus, nesikeikti, nešmeižti ir neįžeidinėti. Tačiau tai visai nereiškia, kad jūs turite rašyti it koks Lietuvių kalbos instituto mokslinis bendradarbis. Tiesiog pasirinkite temą, pasidomėkite aprašomu dalyku ir sukurkite paprastą, aiškų straipsnį. Naudokite paprastas sakinių konstrukcijas ir venkite terminų, kurių reikšmė jums ne iki galo aiški. Jei, vis dėlto kokio termino pakeisti suprantamu, paprastu žodžiu neišeina, būtinai pasidomėkite dėl termino reikšmės, pasikonsultuokite su specialistais dėl jo vartojimo. Parašę straipsnį, atidžiai jį perskaitykite. Dar geriau, jei tai galėtų atlikti kitas žmogus, kadangi sudėtingiausia pastebėti savas klaidas.

  1. Norint pasiūlyti svečio įrašą, aš turiu būti pažįstamas su tinklaraščio kūrėju.

Melas. Dar kartą: publikuojantiems žmonėms įdomus turinys. Ir visuomet maga susipažinti su tokį turinį kuriančiais žmonėmis. Taigi - turinys yra puiki jūsų galimybė prisistatyti taip, kad redaktorius jumis susidomėtų. Gaunantys nedaug pasiūlymų, galbūt peržiūri ir atsako visus laiškus, tačiau didelių leidinių redakcijas pasiekia dešimtys, o gal net ir šimtai pasiūlymų per dieną. Ne visi šie laiškai perskaitomi redaktorių ar šiaip atsakingų žmonių. Kai kurie nukeliauja į laiko archyvą, o iš ten į šiukšlinę. Taigi - laiško antraštė ir jūsų biografija (ne per ilga) - pirmasis žingsnis, kad siūlomas rašinys būtų perskaitytas, o vėliau ir publikuojamas. Vieną sykį aplankius sėkmei, antro rašinio publikavimas bus daug paprastesnis, o galbūt jūs taip užkabinsite redaktorių, kad jis pats paprašys sekančio rašinio. Taip pamažu ir kuriami santykiai, plečiamas pažinčių ratas.

  1. Žinokite, kam siūlote.

Tiesa. Išstudijuokite leidinį ar interneto svetainę, kuriai siūlote publikuoti savo rašinį. Pasidomėkite, kokio ilgio kiti rašiniai, koks autorių stilius. Pasigilinkite, kokios tematikos dominuoja. Kaip dažnai atnaujinami straipsniai. Galbūt jūs galite pasiūlyti seriją rašinių? Pasidomėkite - gal internetinis portalas ar tinklaraštis kaip tik ieško svečių-autorių ir turi netgi jiems paskirtą puslapį su taisyklėmis ir rekomendacijomis. Taip pat pasidomėkite, kokia licencija naudojasi portalas, kad žinotumėte ar po publikavimo tebeturėsite teises į savo straipsnio perpublikavimą, kadangi kartais gali būti taip, kad po publikavimo netenkate teisės publikuoti nepakeisto rašinio netgi savo asmeninėje svetainėje su nuorodomis į pirmojo publikavimo puslapį. Taisyklių ir reikalavimų gali būti pačių įvairiausių, todėl logiška veiksmų seka būtų pirmiausiai susirasti puslapį, kuriame norėtumėte išvysti savo publikaciją, po to atidžiai išsinagrinėti taisykles ir reikalavimus ir tik po to rašyti straipsnį. Jei publikuodami straipsnį turite kitų tikslų (pavyzdžiui pareklamuoti kokį nors produktą) - geriausiai apie tai iš karto informuoti redaktorių ir iš anksto susiderinti sąlygas.

  1. Redaguokite savo rašinį.

Tiesa. Nėra nė vieno rašančiojo, kuris gebėtų iš pirmo karto parašyti be klaidų. Taip pat skaitydami savo tekstą galite pažvelgti į rašinį tarsi iš šalies, kito žmogaus akimis. Galbūt skaitant užklius kokia netobula sakinio konstrukcija, netinkamas terminas ar dviprasmybė, neaiškumas. Kol dar rašinys neatiduotas peržiūrai ar, dar blogiau, paskelbtas viešai, visuomet galite ištaisyti pastebėtas klaidas ir išsaugoti savo reputaciją. Tai ypač svarbu pradedantiems rašytojams, kadangi yra tokia internetinės visuomenės dalis - troliai, kurie prikibs prie menkiausios, kad ir neesminės, klaidelės ir dėl jos sumals rašinį į miltus, taip numušdami ūpą pradedančiam autoriui.

Po to kai jau perskaitėte savo rašinį - jei tik yra galimybė - paprašykite, kad jį perskaitytų šeimos narys, bičiulis ar, galų gale, redaktorius, kuriam sumokėsite keliasdešimt litų. Kai kurie didesni leidiniai turi savo kalbos redaktorius ir rašiniai peržiūrimi prieš publikuojant, tačiau atminkite - pirmą kartą redaktorius, ar tinklaraščio savininkas skaitys neredaguotą jūsų rašinį.

  1. Siūlant svečio straipsnį reikia pridėti ir savo biografiją.

Tiesa. Redaktoriai - užimti žmonės. Jie gauna labai daug laiškų “iš niekur”, dažnai net nepasirašytų vardu. Jei trumpai prisistatysite, pateiksite nurodą į savo tinklaraštį (geriausiai - konkretų straipsnį, susijusia tematika), gal net prisegsite savo fotografiją - žymai padidinsite galimybes, kad jūsų straipsnis bus peržiūrėtas ir publikuojamas.

Pabaigai - trumpai, kaip gi rašyti tuos svečio įrašus. Paprastai. Kaip ir visus kitus rašinius. Tiesiog pasirinkite temą. Tema nebūtinai turi būti sudėtinga. Jums nereikia pademonstruoti “trijų salto ant lyno”. Tiesiog pasirinkite temą, kuri jums įdomi ir kurią galite pakankamai kompetetingai išnagrinėti bei aprašyti. Kad būtų paprasčiau - pirmiausiai galite sudaryti 3-5 pageidaujamų temų sąrašą ir rinktis iš jų. Tokio temų sąrašo nauda, kad ateityje jau turėsite temų duomenų bazę ir bus žymiai lengviau pasirinkti naujo rašinio tematiką.

Rašydami nepamirškite, kad kiekvienas rašinys turi tris pagrindinius elementus: įžangą, dėstymą ir išvadas ar pabaigą. Dažnai būna, kad žmonės tiesiog puikiai parašo antrąją dalį, tačiau tuomet straipsnis atrodo tarsi nukritęs iš dangaus. Parašius, suredagavus ir suformatavus belieka straipsnį išsiųsti ir laukti teigiamo atsakymo.

Jums gali kilti klausimas: o kokia gi svečio įrašų nauda? Visų pirma - tai papildomas srautas į jūsų internetinį puslapį. Papildomas srautas reiškia didesnes pajamas iš interneto projektų. Savo gyvenimo aprašyme galėsite išdidžiai parašyti “Mano rašiniai publikuojami (publikuoti) …..”.

Galiausiai, netgi jei jūsų rašinį atmetė vieno leidinio redaktorius, tai visiškai nereiškia, kad jis niekam netinka. Visuomet galite mėginti straipsnį siūlyti kitam leidiniui, galiausiai publikuoti jį savo internetinėje svetainėje. Taip pat nepamirškite, kad sulig kiekvienu 100 žodžių vis gerėja jūsų rašymo įgūdžiai. Sako, kad sienas tinkuoti paprasta. Po pirmų 200 kvadratinių metrų. Taip ir su rašymu: 50 straipsnių po 500 žodžių ir jūs jau profesionalas, arba 25 straipsniai, ilgumo sulig ką tik jūsų perskaitytuoju.  Sėkmės!


comments powered by Disqus