Taigi manau, kad šeštadienis pavyko puikiai. Būnant su vaikais ne tik lavinami organizacinai įgūdžiai (sureguliuoti kas ką gali padaryti, kol tėtis daro pietus, pvz.), bet iš jų dar galima pasimokyti kryptingumo ir užsispyrimo siekiant tikslo. Taip pat dažnai suaugusiems trūksta “ugnelės” kokiame nors darbe. Pavyzdžiui, jei jau didžioji dukra (7 m.) susigalvojo, kad ji nori pasiuvinėti, tai nesvarbu koks paros metas, tačiau viskas baigsis tuo, kad ant stalo atsiras medžiagos skiautė, žirklės, siūlai, adata, karoliukai. Arba blok-outas iš tėvų pusės gali baigtis ašaromis. Žinoma, kartais pavyksta derybinėmis galiomis įtikinti, kad verta darbą atidėti kitai dienai. Tačiau turi būti labai rimtas pagrindimas.
Žodžiu - būkite su vaikais, jei turite, o jei neturite - būkite su dukterėčiomis, jaunesniais broliais/pusbroliais, kaimynais. Ir mokykitės derėtis, bei perimkite iš jų visą, kas geriausia. Darykime darbus su užsidegimu, kryptingai, nenuilsdami!
Rytoj vėl sekmadienis. Vadinasi poilsis.
comments powered by Disqus