Įgyvendinau savo svajonę - nubėgau pirmąją maratono distanciją dar iki savo 40 gimtadienio. Mažieji tikslai pasiekti - finišavau ir atbėgau ne paskutinis. Planas maksimum - maratonas greičiau, nei per 3 valandas - dar ateityje. Mano pirmojo maratono laikas 3:32:10. Bėgau “namie”, t.y. Lietuvoje, Vilniaus (Danske banko) maratone. Pirmam maratonui puikus rezultatas, tačiau žinau, kad galiu ir geriau. Bėgant “išžvalgyti” tokie pasiruošimo/įrangos trūkumai:
-
Neteisingai pasirinkti bėgimo batai. Tam laikui, kai pirkau - tai buvo pirmieji mano bėgimo batai ir padariau klaidą, pasirinkdamas “kaip tik” dydį. Bėgimo batai turi būti 1 dydžiu didesni, kadangi bėgant ilgas distancijas koja išbrinksta ir prasideda pado atmušimas. Prasidėjus pado atmušimui, toliau viskas eina domino principu - tuomet galima susitraumuoti ir čiurną, kelį, nugarą. Taip pat dažnai pasitaiko kojos nago nukritimas. Išbrinkus kojai, kiekvienas žingsnis gali tapti skausmingas (ypač nuo 35-37 kilometro), o tada pradedama nelaikyti nugaros vertikalioje padėtyje, kad ne tik padidina traumų tikimybę, bet ir sumažina bėgimo greitį.
-
Bėgant ilgas distancijas, būtinos kompresinės kojinės iki kelių, kad neleistų blauzdose kauptis kraujui, taip pat skatintų limfos tekėjimą. Ilgos distancijos bėgimo be kompresinių kojinių pasekmės tokios pat, kaip ir pirmame punkte.
-
Antrame rate leidžiantis nuo Subačiaus g. kalno mėšlungis sutraukė kairės kojos keturgalvį raumenį. Tai - ženklas, kad nepakanka mineralų, gaunamų kartu su maistu ir reikia papildomai vartoti magnio preparatus.
-
Energetiniai geliai. Gali būti, kad pasirinkau ne visai man tinkamus, tačiau nebuvo laiko išmėginti kelias rūšis. Visos distancijos metu suvartojau 3 gelius, vieną iš jų prieš startą. Kodėl manau, kad geliai galėjo būti pasirinkti ne visai teisingai? Visų pirma, suvartojus gelį nė karto nebuvo kitų bėgikų aprašomo “wow” efekto, kai nežinia iš kur užplūsta jėgos. Antra - suvartojus gelį reikėjo stebėti organizmą ir neperdozuoti vandens, kadangi buvo toks jausmas, kad išgėrus kiek daugiau turėsiu problemą, vadinamą “kliuksinčiu pilvu”.
-
Galiausiai trūko kiek rimtesnio pasiruošimo varžyboms. Iš treniruočių grafiko buvau išmuštas dėl pamaininio darbo ir budėjimų. Lyg tyčia rugpjūčio mėnesį teko išvažiuoti iš ofiso į laukus, dirbti naktimis, nereguliariu ritmu, miegoti kartais po 4-5 val. per parą. Tokiomis sąlygomis sudėtinga sistemingai treniruotis, džiaugiausi, kad apskritai turiu jėgų nubėgti 10-15 km.
Be aukščiau išvardintų punktų, dar galiu pridurti, kad nuo 37 kilometro truputėlį pritrūko ištvermės (pasiruošimo), todėl prie to kilometro, kurį ėjau dėl sutraukto kojos raumens, reikia pridėti dar vieną nueitą, o ne nubėgtą. Dabar jau žinau, ką reiškia maratono distancija, kaip jai pasiruošti, todėl kitąmet, gegužės mėnesį Rygoje, šturmuosiu 3:00:00
comments powered by Disqus