Taip jau gyvenime būna, kad imi žmogus ir atbunki (neimtum - neatbuktum, pasak vieno tokio anekdoto). Nuo ko atbunkame? Nuo nepertraukiamų informacijos atakų, kai nesugebame suvaldyti naujienų srauto. vien elektroninių laiškų per dieną gaunu 120-150. Vidutiniškai vienas laiškas per 10 minučių. O jei mėginsime “sutalpinti” juos į 8 valandų darbo dieną, gausis po laišką maždaug kas trys minutės. Ačiū skaitmenizacijai, TV iš gyvenimo išėjo savaime ir lengvai. Jau antrą kartą. Pirmą syk tai įvyko sugedus televizoriui. Sėkmingai pragyvenome be jo vienerius metus. Po to išsinuomavome namą, kuriame buvo TV. Nepilnus metus pagyvenus su “kalbančiomis galvomis”, skaitmenizacijos progresas sugrąžino viską į normalias vėžes. Naujienos gaunamos iš radijo žinių. Jei trūksta, visuomet galima pasiskaityti internete. Tačiau čia tyko kiti laiko ir dėmesio vagys, kurie pražudo produktyvumą. Buvo laikas, kai gana aktyvus buvau Facebooke, dabar šis tinklas naudojamas išskirtinai tik verslo reikalais - reklama, informacijos sklaida, puslapių fanų ir fanų puslapių priežiūra. FB vietą gana tvirtai užėmė Google+. Štai su juo, kol kas dar nemoku efektyviai susitvarkyti. Stengiuosi dėliotis sau taisykles, kad darbe pirmiausia darbai, o tik po to naujienos su kava. Tačiau tiek daug ir įdomių žmonių čia rašo. Tikrai nespėju visko perskaityti. Vis dar ieškau patikimo informacijos filtro, kuris duotų maksimalią kokybę su minimum turinio. Tačiau čia yra kiek kitaip, negu Google Reader, kur jau viską esu susitvarkęs. Readeryje tėra 36 srautų prenumeratos, kurios pateikia max 20 straipsnių per dieną. Tarp jų ir blogerių bei poko populiariausi. Šiuos galima peržvelgti, khm khm, tupykloje iš ryto mobiliajame telefone, įdomesnius pasižymint žvaigždute ar išsisiunčiant sau į elektroninį paštą archyvui. (150 laiškų per dieną!) Socialiniuose tinkluose gi, jei nori skleisti kokią nors informaciją, idėjas, galų gale reklamą, nepakanka vien stebėti ir filtruoti iki minimumo. Reikia ir atgalinės reakcijos, komentarų, diskusijos, kad būtum pastebėtas. Jei visus išmėtysi iš savo ratų google+ (išfiltruosi), atitinkamai, greičiausiai, jie tave irgi “išfiltruos”, todėl transliuojama žinutė nepasieks adresatų, arba bus pastebėta nykstamai mažo kiekio auditorijos. Taipogi, jei savo kanalais transliuosi vien reklamą ar propagandą, rizikuoji būti išratintas kitų socialinio tinklo narių. Mano asmeniniuose ratuose liko labai nedaug propagandistų, tik srities profesionalai. Taip pat metu iš ratų visus, kas asmeniniame profilyje skelbia vien reklamą, kiuri man, dažniausiai, neaktuali. Reklamą toleruoju įmonių puslapiuose, specialiai tam sukurtuose verslui skirtuose profiliuose. Kokia išvada iš šio pirmadieninio grafomanijos priepuolio? Kuo daugiau informacijos mus pasiekia, tuo labiau ją ignoruojame. O jei esi “transliuotojas” - tuomet reikia gerokai pasistengti, kad tave, pirmiausia, pastebėtų, antriausia - perskaitytų ir, trečiausia - neignoruotų. Sėkmės, transliuotojai!
comments powered by Disqus