Apie uždarbį iš internetinių projektų jau rašiau. Vienas būdų - išleisti elektroninį leidinį - knygą ar žurnalą, tačiau didžiausias šių laikų galvos skausmas - nelegalios kopijos. Šiandien nediskutuosime autorystės ar nuosavybės teisių pagrįstumo ir peripetijų. Tiesiog pamėginsiu atsakyti į vienos skaitytojos klausimą apie kūrinio apsaugą nuo nelegalių kopijų. Čia kalbėsiu tik apie rašto kūrinius, nenagrinėdamas programinės įrangos apsaugos niuansų. Kuom tai skiriasi? Ogi tuo, kad programinės įrangos pagalba žmogus gali sukurti produktą, iš kurio turės naudos, o grožinės literatūros kūrinys - tai tik pasitenkinimas sielai.
Vienas dažniausiai pasitaikančių kūrinių apsaugos būdų - tai serijinis numeris, licencinis raktas ar DRM pririšimas prie kokio nors vieno įrenginio. Mano nuomone toks ribojimas – tai nepagarba savo klientui. Tarkime žmogus įsigijo jūsų elektroninę knygą ar žurnalą, tačiau ją gali skaityti tik kompiuteryje su Windows, o jis pvz. nori persikelti kūrinį į planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Tai tarsi dešrelės, kurias galima valgyti tik kambaryje. O jei jūs važiuojate į pikniką? Ar vyksta suneštiniai pietūs pas kaimyną? Juk restoranai nesako, kad žmonės pievelėje prie namų kepdami kepsnius, griauna jų verslą.
Kitas niuansas: visuomet buvo ir bus tokių, kurie „laužia“. Autoriaus teisė pasirinkti – ar kovoti su tokiais, ar stengtis surasti tokią kainodarą ir tokį platinimo būdą, kad skaitytojai ir potencialūs skaitytojai norėtų mokėti autoriui. Galbūt galite savo skaitytojams pasiūlyti nemokamas konsultacijas, kurias jie gautų pateikę unikalų, pirkimo metu gautą, kodą, o gal nuolaida sekančiai knygai ar metinei prenumeratai, jei tai žurnalas. Kiekvienas kodas būtų vienkartinis.
Žinoma, nepamirškite, kad norint naudoti kai kurias licencijas, norint apsaugoti savo kūrinius taip pat reikia įsigyti, nekalbant apie papildomas išlaidas techniniam sprendimui. Šias išlaidas taip pat turi padengti leidinių pardavimo pajamos. Mano nuomone pradedantiems leidėjams (self-publisher), paprasčiausia ir pigiausia naudoti naudoti vieną CreativeCommons atmainų, tiesiog nepatingėkite atidžiai išstudijuoti bendrąsias ir specifines licencijos rūšies sąlygas. Kūrinių licencijavimas šia licencija yra visiškai nemokamas.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad žmonės, kurie „nupiratavo“ pirmąją knygą, gali užsinorėti antrąją įsigyti už pinigus. Verta atkreipti dėmesį, kad žmonės linkę mokėti “teisingą” kainą, t.y. tokią, kuri jiems priimtina. Jei leidžiate ne pirmą kūrinį, galite surizikuoti ir pasiūlyti paaukoti kiek kam negaila už kiekvieną parsisiuntimą. Taip pat žmonės moka už tuos dalykus, kurie efektyviai išsprendžia kokią nors problemą.
Na o pabaigai - interviu su Povilu iš skaitykIT.lt, kuris jau turi elektroninių knygų leidybos ir platinimo patirties.
Kiek ir kokių elektroninių knygų esi išleidęs?
Esu išleidęs keturias elektronines knygas, visas per savo tinklaraštį SkaitykIT.lt. Viena nemokama, kurioje surinkau tiesiog geriausius straipsnius per trejus projekto gyvavimo metus, kitos dvi technologinio pobūdžio (“PHP programavimas pradedantiesiems” ir “CodeIgniter: nuo ABC iki realaus projekto”), o visai neseniai pasidalinau savo web-projektų kūrimo patirtimi knygoje, kuri taip ir vadinasi “Kaip kurti web-projektus” - ši knyga skirta daugiau ne technologinės sferos žmonėms, o tiems, kas nori idėją paversti realiu sėkmingu tinklalapiu.
Koks jų pardavimo modelis?
Pardavinėju knygas labai paprastu principu - pirkėjas užeiną į mano tinklaraštį, išsiunčia SMS su knygos kodu tam tikru numeriu (kaina beveik simboliška - 2-5 Lt), tada gauna atsakomąją žinutę su kodu, įrašo tą kodą į langelį puslapyje ir gauna PDF formato knygą parsisiuntimui. Taip pat labai svarbu, kad visų knygų yra ir nemokamos versijos, kuriose pateikiu pirmuosius skyrius bei visą knygos turinį, kad žmogus galėtų apsispręsti, ar tikrai verta pirkti.
Knygos skirtos techniškai išprususiems žmonėms. Ar pasitiki vartotojų sąžiningumu, ar kažkaip papildomai saugai savo kūrinius nuo nelegalaus kopijavimo?
Kadangi pradžioje negalvojau apie kažkokį uždarbį iš knygų, tai rašiau jas savo malonumui, o tas kelių litų mokestis buvo daugiau simbolinis, kad nebūtų nemokamai - nes žmonės, ypač Lietuvoje, pripratę prie visko nemokamo. Dėl to papildomai neskyriau daug laiko apsaugos priemonėms ar prevencijos nuo piratavimo veiksmams. Principas paprastas: žmogus ateina į mano tinklaraštį ir nusiperka knygą daugiau iš pagarbos autoriui ir dėl kokybiško turinio. Įsitikinau pirkėjų sąžiningumu - visgi knygos perkamos ir neradau jų platinamų internete.
Kitas dalykas - auditorija. Torrent-failų ir kitose saugyklose dažniausiai saugomi laisvalaikio pobūdžio failai - muzika, filmai, žaidimai, būtent jie yra daugiausiai pirataujami, nes mūsų šalyje žmonės prie to pripratę. Mano auditorija yra kitokia - išprusę IT sferos žmonės, kurie turi gilesnį supratimą apie autorių įdedamą darbą, o be to - kas ne mažiau svarbu - turi pakankamas pajamas, kad “paaukotų” keletą litų už vertingą e-knygą.
Ką manai apie griežtą skaitmeninių kūrinių apsaugą, jų panaudojimo ribojimą įsigijus (pvz. Produktas veikia tik su tam tikra programine įranga/skaitykle, ar tik tam tikrame įrenginyje)?
Tiesą pasakius, po mano naujausios knygos išleidimo šiuo klausimu “Twitter” tinkle užvirė diskusija. Vienas iš ginčo dalyvių siūlė padaryti tokią sistemą, kad vieną kartą knygą įsigijęs žmogus, galėtų ją dar N kartų parsisiųsti iš visų įrenginių ir visais formatais nemokamai. Skamba tikrai logiškai, greičiausiai tai ir yra tinkamiausias sprendimas. Nes bet koks apribojimas skaitytojo, kuris visgi nusipirko jūsų knygą, yra nepagarba. Be abejo, neribojant panaudojimo kyla didesnė grėsmė, kad knyga bus N kartų panaudota nesankcionuotai, bet tai yra juk tas pats, kas popierinės knygos paskolinimas draugui, nuo kada tai draudžiama?
Kokį leidybos būdą bei apsaugą nuo nelegalaus kopijavimo rekomenduotum pradedančiajam rašytojui/leidėjui?
Nesu didelis ekspertas šiuo klausimu, nes išbandžiau tik vieną ir patį paprasčiausią leidybos būdą - tiesioginį PDF formato knygų pardavinėjimą. Mąsčiau ir apie knygų kitokių versijų paruošimą (mobi, epub, kindle), bet kol kas Lietuvoje tam nėra pakankamai didelės auditorijos, nors augimo tendencijas jau galima įžvelgti. Mano paruošta sistema labai paprasta - ji veikia kaip failų talpykla, prie kurios prieigą žmogus gauna, susimokėjęs mokestį. Tai paprasčiausias variantas ir iš potencialaus pirkėjo pusės - nereikia niekur registruotis ar daryti kažką papildomai.
Dėl apsaugų nuo nelegalaus kopijavimo - vėlgi negaliu patarti iš praktinės pusės, nes mano praktika šiuo atžvilgiu labai skurdi. Pasaulyje yra paplitusios apsaugos priemonės, tokios kaip DRM, bet jų įdiegimas kainuoja pinigų/laiko ir kiek apriboja pirkėjų laisvą knygų panaudojimą, o galbūt ir atbaido nuo pirkimo. Tad pradžioje iškelčiau klausimą - AR tokios apsaugos reikia, o tik tada mąstyčiau, kaip ją įgyvendinti techniškai.
Ačiū Povilui. O kokia jūsų patirtis saugant elektroninius kūrinius nuo nelegalaus platinimo?
comments powered by Disqus