Subjektyvus klausimas. Apie supuvusias bulves jau rašė Rokiškis. Apie ACTA pagrįstumą ir naudą autoriams interneto bendruomenę diskutavo po Liutauro įrašu G+, kur jis pristatė savo rašinį, spausdintą Verslo klasėje. Diskusijoje Commonsense kolektyvas pasižadėjo pamėginti surasti tą common sense šiai situacijai, savo tinklaraštyje pasisakė Baltasis Vaiduoklis, tai nusprendžiau ir aš išdėstyti čia savo trumpą nuomonę.
Skaitytojui (ar kitokiam vartotojui) - nulį litų. Autoriui - kiekvienas kūrinys brangus ir unikalus, lyg kūdikis, nes ten sudėtos visos mintys, idėjos, paaukotas laikas. Kartais pridėtos ir piniginės lėšos leidybai ir reklamai. Ir abi pusės teisios. Kiekviena savaip. Autorius kūrė ir tikėjosi iš savo kūrybos gauti pajamų pragyvenimui, nes kurdamas jis daro (tikėkimės) geriausia, ką moka. Tačiau kūrinio vartotojas už darbą negali mokėti pinigų vien todėl, kad autoriui reikia valgyti. Turime situaciją (idealiu atveju): autoriui reikia atlygio, vartotojas nori produkto/kūrinio. Vadinasi reikia padaryti, kad vartotojas norėtų mokėti pinigus autoriui ar kūrėjui. O kaip tai padaryti?
Žmonės - savanaudžiai ir racionalūs (vėlgi idealiu atveju) sutvėrimai, tad savo piniginę savanoriškai atveria tik tuomet kai tai neišvengiama. Kūrėjai tai gali padaryt keletu būdų:
-
Visų pirma, gal kūrinys/autorinis darbas sprendžia kokią nors vartotojo problemą?
-
Įsigydamas autorinį darbą vartotojas gauna pridėtinę vertę. Pavyzdžiui nemokamas konsultacijas.
-
Įsigydamas produktą vartotojas gauna ženklią nuolaidą sekančioms produkto versijoms ar kitokią kompensaciją.
-
Operatyvumas. Pvz. 2 metų senumo filmų galima įsigyti DVD formatu gastronome šalia peno, o ir tas DVD kainuoja panašiai, kaip pieno pakelis. Norėdamas pojūčių, emocijų, žmogus eina į kino teatrą, žiūri ten filmą vibruojančioje kėdėje ar su 3D akiniais. Įsigijęs brangesnį DVD jis turi galimybę pasižiūrėti taip vadinamąjį “editor’s cut” ar panašiai.
-
Sukurtas produktas yra unikalus ir neturi alternatyvų (tokios situacijos arba tęsiasi labai neilgai, arba baigiasi monopoliu).
-
Vartotojas reklamos pagalba įtikinamas, kad be produkto jis negalės gyventi, nebus “kietas”.
Planuoju ateityje apžvelgti kai kuriuos punktus plačiau, panagrinėti jų pliusus ir minusus. Taip pat būtinai pranešiu, jei Commonsense kolektyvui pavyks surasti kokį Saliamonišką sprendimą.
Na o pabaigai - trumpa ištrauka iš diskusijos tarp Mindaugo Voldemaro ir Liutauro:
Liutauras Ulevičius taigi ne kompromiso reikia (kai viena arba abi pusės nukenčia), o win-win. T.y., kad abi pusės laimėtų
Mindaugas Voldemaras, nebūčiau toks tikras, kad IN turėtojų pusė visais atvejais nori win-win. sąlyginės monopolijos sąlygomis win-win nėra optimalus sprendimas monopolijos valdytojui
Tiek šiam kartui.
comments powered by Disqus