Antroji savaitė buvo praktiškai identiška pirmajai, išskyrus tai, kad šeštadienį bėgau ne 7, o 8 km. Pajutau, kad bėgant daugiau nei 5 km privalu su savimi neštis vandens. Savijauta dabar jau puiki, skirtingai nei pirmosios savaitės metu, kai organizmas dar buvo nepratęs prie krūvių ir parbėgęs jausdavausi tarsi sulaužytas.
Yra pora dalykų, kurių nenutiko bėgiojant. Visų pirma - nepaisant praėjusių treniruočių - kiekvienas ilgesnis nei 5 km bėgimas, yra savotiškas iššūkis ir, greičiausiai, jeigu neturėčiau priešaky tikslo - ilgesnių distancijų nebėgčiau iš tingumo. Kitas dalykas, kurio nenutiko, yra galvojimas. Tikėjausi minčių gausos bėgant, tačiau to nėra. Bėgant galva tarsi išsivalo nuo minčių. Tik skaičiuoji: 1-2-3-4 įkvepiam; 1-2-3-4 iškvepiam; 1-2-3-4…
Šiandien bėgau 10 km. Pilnai savo plano neįvykdžiau, nes atbėgau per 1:01:10, o tikėjausi suspėti greičiau nei per 60 minučių. Tam įtakos, greičiausiai, turėjo ir darbo vietos pertvarkymas - eilinį kartą darbe susikūriau “stovimą” darbo vietą. Kol kas stovėdamas dirbu pora dienų, tai raumenys dar galutinai neprisitaikė prie pakitusių apkrovų. Tačiau 10 km, kol kas, ilgiausia mano įveikta distancija. Iš viso šią savaitę nubėgau 26 km treniruodamasis, ir papildomai 1 km ruošdamas dukrą 1 km Nidos pusė maratono distancijai. Viso pasiruošimo metu jau nubėgau 67 km.
Na ir pabaigai šiek tiek profesionalų išminties, apie tai, ką daryti ir ko ne prieš varžybas.
Ilsimės ir ruošiamės kitai savaitei!
comments powered by Disqus